„Dialogas“ – tai programa apie dviejų žmonių santykius ir visus jų atspalvius. Duo Andersson – pora ir scenoje, ir gyvenime – atliks muzikos kūrinius, kuriuose kompozitoriai ne tik išpažino šilčiausius jausmus, bet ir įamžino karščiausius konfliktus.
L. van Beethoveno Ketvirtoji sonata smuikui ir fortepijonui (1801 m.) gimė tuo metu, kai kompozitorius savo laiške draugui Franzui Wegeleriui prisipažino apie „mielą žavingą merginą“, kurią myli ir yra mylimas. Sonata alsuoja energija, veržlumu, žaismingumu bei džiugesiu – joje girdime ne tik kūrybinį pakilimą, bet ir nuoširdžius jausmus, skambančius kaip meilės dialogas muzikoje.
Césaro Francko Sonata A-dur – vienas ryškiausių ir publikos mylimiausių kūrinių smuikui ir fortepijonui. Sukurta 1886 m. kaip vestuvių dovana Eugène’ui Ysaÿe, ji tapo tarsi muzikine santuokos metafora: nuo pirmojo įsimylėjimo iki emocinių konfliktų ir galiausiai – darnos bei susitaikymo. Šio kūrinio forma – tai lyg subtilus pokalbis tarp dviejų balsų, kupinas jausmų ir vidinės brandos.
Witoldo Lutosławskio Partita vainikuoja programą įtampos, netikėtumo ir virtuoziškumo kupinu finalu. Kompozitorius pasitelkia aleatoriką – laisvus, tarsi improvizuotus fragmentus – leidžiančius atlikėjams kiekvieną kartą kurti unikalų muzikinį pokalbį. Čia, scenoje, gimsta tikras dialogas be žodžių – neprognozuojamas, gyvas, kupinas įtampos ir energijos.
P R O G R A M A :
Ludwig van BEETHOVEN (1770–1827)
Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 4, Op. 23:
Presto
Andante scherzoso, più Allegretto
Allegro molto
César FRANCK (1822–1890)
Sonata smuikui ir fortepijonui A-dur:
Allegretto ben moderato
Allegro
Recitativo-Fantasia: Ben moderato
Allegretto poco mosso
Witold LUTOSLAWSKI (1913–1994)
Partita smuikui ir fortepijonui:
Allegro giusto
Ad libitum
Largo
Ad libitum
Presto
Pasidalinti
Nuoroda nukopijuota