Visas Paryžius kalba apie jį. Jis – cirko žvaigždė, paslaptingasis Misteris X. Jokio vardo. Tik kaukė. Tik akrobatiniai triukai. Kiekvieną vakarą – pavojus. Kiekvieną vakarą – tyla apie tai, kas jis iš tiesų.

Tą vakarą cirke pasirodo ji – Fedora Verdjė. Išdidi ir vieniša. Jos žvilgsnis – šaltas ledas, bet širdyje rusena nerimas. Ji atėjo pamatyti triuko. Išėjo suglumusi. Kas jis? Kodėl jo akys primena kažką iš praeities?

Tuo metu jos atstumtasis gerbėjas – baronas Gastonas de Ristūni ir jo sekretorius Puasonas – kuria planą. Pavydas, pažeminimas ir puikybė susijungia į klastą: Misteris X turi tapti suvaidintu princu, pavergti Fedorą ir vėliau – ją demaskuoti. Tikslas – išjuokti. Išgąsdinti. Nubausti už paniekintą širdį.

Bet netikėta: Misteris X ne žaidžia, o myli. Jis – ne aktorius, o žmogus su praeitimi, kurią Fedora kažkada savo žvilgsniu sugriovė. Kuo ilgesnis žaidimas, tuo didesnė rizika: Fedoros širdis pavergta. O Misteris X – tiki, kad ši meilė gali būti tikra neatskleidžiant tiesos.

Vestuvių diena. Svečiai. Šampanas. Divertismentas. Ir… demaskavimas. Akimirksniu. Vienas sakinys – ir iš kilmingojo grafo Anri de Šatonjė lieka tik „cirko artistas“. Juokas. Pašaipa. Fedora – sutrypta. O Misteris X? Jis tik norėjo būti su ja. Nuoširdžiai. Be klastos. Bet per vėlu…

Jie išsiskiria. Vienas – su kauke rankose. Kita – su sudaužyta širdimi.

Bet meilė visada balansuoja ant ribos. O jei nepavyksta vieną kartą – gali pasisekti kitą… Jie vėl susitinka sename restorane „Žalioji papūga“…

Imrės Kalmano (Emmerich Kálmán)

operetė

CIRKO PRINCESĖ (Misteris X)

(„Die Zirkusprinzessin“)

Trijų veiksmų, dviejų dalių operetė

Tekstas – Ramutės Skučaitės

Režisierius

ANTANAS KAZLAUSKAS